TenKurPirmadienis (41) lašas po lašo

Pastarosiomis savaitėmis gyvenau tokiam rūke, kai daug galvojau apie savo pasiekimus, kūrybininko gyvenimą, balansavimą tarp noriu ir reikia ir daugybę kitų dalykų. Jei seki mane Instagram, turbūt skaitei mano mintis ir kitų pasisakymus šia tema. Tiesą sako, kad pasidalinus nerimu, tampa lengviau. Taip ir man atsitiko, bet ne tik todėl, kad išsikalbėjau.

Daug svarbiau man buvo sužinoti, kad ne aš viena tokia. Ir mano mintys ir išgyvenimai, kad ir kokie svarbūs atrodo man pačiai, pažiūrėjus iš toliau, jie tokie patys kaip ir visų kitų. Visi mes turime dėl ko jaudintis tik ne visi apie tai kalbame. Daugelis randame būdus susigyventi, išspręsti neraminančius dalykus ir gyvename toliau, kažko išmokę ir kažką iš to nerimo pasiėmę. Svarbu, kaip rašė man Instagram Kristina: Daryk tai kas patinka, o tokie pamąstymai apie prasmę ir praktiškumą irgi reikalingi kartais…, bet ne per dažnai. Kitaip jie daugiau stabdys nei įkvėps. Aš pati jokio kūrybinio darbo taip ir nepradedu, nors visada norėjau ir tebenoriu, nes esu toj stadijoj su tokiom kritiškom mintim.

Taigi svarbu nepasileisti paskui kritiškas, stabdančias mintis, galvojimą ką žmonės pasakys, o imti ir daryti. Eksperimentuoti, bandyti, žiūrėti kaip čia bus jei padarysi taip. Ir nesustoti. Nes kai sustoji, tai viskas sustoja, o jei nors po mažą žingsnį eini į priekį kasdien, žiūrėk, už nugaros jau ilgas kelias nueitas lieka. Toks va ir mano receptas – po truputį per dieną link savo tikslo :) juk lašas po lašo ir akmenį pratašo :D

Nuotrauka Agnės Kertenytės

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *