Receptas nuo skubos pavargusiam – Hygge, Lagom ar Feng Shui su Wabi-sabi

Praėjusias metais, rašydama savo pirmąją knyga Gyvenk kaip patinka labai sąmoningai vengiau kitų knygų panašiomis temomis. Labai norėjau, kad knyga būtų kiek įmanoma daugiau autentiška, savita ir, sakykim, lietuviška. Manau, kad pavyko, nes tarp visų atsiliepimų apie knygą sulaukiau ir tokio, Agnės atsiųsto atsiliepimo, kur tarp daug pagyrimo žodžių buvo tokia frazė: Manau žinote knygą Hygge, tai aš manau mūsų lietuviška pirmoji Hygge versija yra GYVENK KAIP PATINKA :) Ir Jums tai sekasi puikiai, tikiuosi ateityje bus dar daugiau tokio pobūdžio knygų.

Po tokio atsiliepimo aš, žinoma, buvau 9 danguje, bet prisipažinti, kad apie Hygge esu girdėjusi tik pusę ausies negalėjau :) Todėl atėjo laikas paskaityti bestseleriu pasaulyje tapusią knyga apie Hygge ir susipažinti artimiau.

Jei atvirai, niekas manęs nenustebino ir nepakerėjo. Šios, daniško gyvenimo filosofijos esmė man pasirodė – į viską žiūrėti paprasčiau ir mėgautis kasdieniais dalykais. Labai plačiai ir įdomiai knygą ir Hygge aprašė Viktorija Dievinu.lt tinklaraštyje, tai jei įdomu – prašau ten :) O man skaitant knygą vis norėjosi linksėti galva, vis pritarti ir užsidėti pliusiukus ten, kur rašoma apie tai, kaip gyvename savo namuose ir mes.

Tačiau šį įrašą pradėjau rašyti ne tam, kad papasakočiau kaip gerai yra gyventi kaip danai. Ar koks išsigelbėjimas nuo rutinos ir kasdienybės yra Hygge. Ruošdama įrašą apie šių metų interjero tendencijas užtikau raginimą pamiršti Hygge ir kitą, iš Skandinavijos atėjusią gyvenimo būdo teoriją Lagom ir pasinerti į Wabi-sabi išmintį. Ir man kilo klausimas, kodėl mes vaikomės visų tų teorijų?

Pavargę nuo skubėjimo

Bent vienas iš įrašo pavadinime paminėtų terminų Tau tikrai turėtų būti girdėtas. Visi jie apie namų ir gyvenimo jaukumą, buvimą čia ir dabar, vertinimą to ką turi bei sugebėjimą pamatyti grožį netobuluose daiktuose ir vietose. SGal tik Feng shui yra truputį kitoniškas ir labiau mokslas, nei teorija. Vis dėl to drąsiai dedu visus pavadinimus į vieną temą, nes klausimų apie Hygge ir Feng Shui sulaukiau ir knygos pristatymuose.

Labai įdomu stebėti besikeičiančias antraštes pasaulio ir Lietuvos internetiniuose puslapiuose, štai Hygge keičia Lagom, nes tai kažkuo geriau. O dabar pamirškime ką siūlo ir kaip gyvena skandinavai ir marš iš japonų mokytis ne tik tvarkymosi, bet ir gyvenimo meno Wabi-sabi. Manau, kad vakarų pasaulyje žmonės yra pervargę nuo nuolatinio skubėjimo, siekimo vis daugiau ir geriau, socialinių tinklų siūlomo tobulos kasdienybės vaizdo. Visa tai užgožia paprastus mažmožius, iš kurių susideda gyvenimas ir kasdienybė. Todėl vis pasirodančios ir populiarumo sulaukiančios teorijos kaip atsiplaiduoti, mėgautis akimirka ir kasdieninėmis smulkmenomis atrodo kaip išsigelbėjimas nuolat skubančiam ir pavargusiam žmogui. Kaip stebuklinga piliulė, kurią prarijus pasaulis pradeda suktis lėčiau.

Man juokinga tai, kad nepradėjus pilna koja taikyti išpouliarėjusios teorijos praktikoje, rinka pasiūlo kažką naujo ir visi persimeta į tai, kas populiaru dabar. Teeorijos apie mėgavimąsi kasdienybe lieka tik knygose, o dauguma nueina lengvu, paviršutiniškumo keliu, bet svarbiausia – madingi, nors ir neatradę nei ramybės, nei laimės.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

  • Esu buvusi seminare apie dizaino psichologijos principus renkantis interjero spalvas, ten kalbėjo apie kolektyvinę sąmonę. Ir ne šiaip, o apie lietuvišką kolektyvinę sąmonę – mums, lietuviams, ne be reikalo toks svarbus ąžuolas (mediena apskritai), linas, miško, žemės spalvos. Šiuo metu pati kuriuosi namus, ir puikiai pajutau, kaip ta lietuviškoji sąmonė veikia – tikrai norisi šviesos ir daug natūralaus medžio, lininių užuolaidų, vilnonių pledukų, augalų ir pan. Manau, čia tas mūsų lietuviškas jaukumas – medinė trobelė lininėmis užuolaidėlėmis, kurioje dega bičių vaško žvakės ir moliniuose induose ant tikro, netobulo medinio stalo garuoja vakarienė :)

  • Man atrodo, kad ne kiekvienam atskirai, bet mums, kaip bendruomenei, išsigryninti, kas yra lietuviška ir brangu užtruks. Mes norine apšokti laiką, statom skandinavišką namą ir griaunam lietuvišką. Nors jei pamatytumėt, kaip sena Lietuviška pirkia, troba ar stūba atrodo atnaujinta su naujom lentutėm, spalvom ir langais – wow – tikrai gražu. Tas pats su baldais – kai pradėjau gilintis į baldus – pasirodo ’60-’70 metais turėjom neblogų baldų dizainerių – Beiga, Stapulionienė, Cukermanienė, kurie sovietiniu metu ėjo skandinaviško stiliuko pėdomis. Ir kai prisimenu tą sexy fotelį, kurį tėvai išmetė ir nusipirko dermantininį blizgantį, veoletinį, lenkišką… Na ir taip toliau. Mes tikrai turime daug dalykų nuo kurių masiškai bėgam, bet sugryšim.

  • Kalbėjau su žmonėmis, kurie restauruoja tuos baldus. Foteliukai yra topas ir jų realiai jau trūksta. Mūsų naujame name (beja itin šiltame, naujame tačiau Dzūkiškos pirkios architektūros) bus toks vienas kitas fotelis, bet tokiais baldais susidmėjau, po močiutės mirties – pas ją yra labai faini Čekoslovakiški baldeliai – sofkutė, foteliukai ir stalas. Tai jie bus restauruoti ir pas mus stosis į Mid Century kambariuką. Na bet čia mes jau nukrypome nuo temos:)
    O jei taip pagalvojus, kas yra lietuviška – man tai molis, medis, medniai suoliukai, kabantys sodai, vaistažolės apie kurias mes tikrai daug žinome, grybai.

    • Pritariu Jums, kad viskas grįžta, apsisuka ratu ir vėl čia. Man liūdna, kad iš mūsų tautos buvo atimti 50 metų normalaus vystymosi, identiteto ieškojimo, o tuo pačiu ir supratimo kokie tie mūsų lietuviški namai metų. Bet pamažu pamažu, jei tokie klausimai jau kyla, tai dalis visuomenės jau domisi ir ieško. O foteliai jūsų minimi jau sugrįžo, kainos jų padėvėtų didžiulės, o aš ir pati turiu namuose 3 vienetus skirtingų :)

  • Jeigu jau turit nuotrauką ant blizgaus popieriaus, kurią norite įsirėmint, išeitis yra – pasportas – ir nuotrauka nesilies prie stiklo.
    Labai geras nuotraukų albumo planavimo vadovas! Ačiū labai. Gal pagaliau pavyks susiklijuoti vestuvių nuotraukų albumą

  • Komentaruose minimos lietuviškų namų savybės dažniausiai atspindi kaimo, pirkios kultūrą, tačiau šalia egzistuoja ir ryški dvarų kultūrą. Jai charakteringas stiklas, sidabras, aksomas, šilkas, fajansas ar porcelianas, veidrodžiai. Vertinamos brangios medžių rūšys – ąžuolas, raudonmedis, riešutas. Ši kultūra buvo pirmiausia naikinama karų, perversmų, kitų istorinių kataklizmų metu. Ją aptikti sunkiau, jeigu tai nėra mūsų pačių giminės dalis. Bet, besidomintiems bajorijos tradicijomis bei gyvensena, prieinamos bibliotekos, istorinės ekspozicijos. Man artimos Tarpukario tradicijos – nėriniai, siuvinėjimai, tafta, sidabras, porcelianas, šviesios medžio faktūros, riešutmedžio inkrustacijos, kavos, samanų, indigo tonai… Ir – benediktinų likerio aromatas mažutėse, grakščiose taurelėse… :)

    • Juventa, aš labai pritariu Jūsų požiūriui. Tą bandžiau FB komentaruose išsakyti. Man pačiai artimiausios yra Tarpukario Lietuvos namų tradicijos, miesto namų interjerai. Dabar skaitau „Lietuvos tarpukario interjerai“ ir tiesiog semiuosi įkvėpimo, kiek dalykų būtų galima pritaikyti šiuolaikiškuose namuose