Daiktų istorijos

Šis įrašas mano galvoje vaikšto jau nuo pačios pirmos pavasario dienos. Jis apie daiktus, progas, kurias mes, žmonės, galime jiems suteikti, apie istorijas, kuriomis galime dalintis su savo svečiais ir namiškiais ir apie gyvenimo filosofiją vartoti saikingai ir atsakingai.

Augau tokioje aplinkoje, kurioje galėjau stebėti, kaip suaugę žmonės atsakingai galvoja ir elgiasi su savo pačių įsigytais daiktais. Kai, pasikeitus gyvenamajai erdvei ar atsiradus galimybei įsigyti naujesnį, kokybiškesnį, daiktas nebūdavo išmetamas į gatvę ar konteinerį. Pirmiausia, buvo pasiūloma artimiems giminaičiams, kuriems tokia pagalba tikrai vertinga arba sugalvojama nauja funkcija, nauja vieta. Dažnai užtenka tiek nedaug, tiesiog pažvelgti į daiktą kitomis akimis ir apgalvoti keletą aspektų: gal laikas keisti daikto vietą, gal reikia atnaujinimo (perdažymas, gobeleno keitimas ir pan.), gal pakeisti funkciją?

Daiktų ieškok netikėtose vietose

Šiemet mano gyvenimo Vilniuje dešimtmetis. Tiek laiko kuriamas ir mano butas. Jame nuolatos kažkas keičiasi, net draugai atėję pirmiausia apsidairo, na kas vėl pas tave kitaip : ) Bet pirkinių per tą laiką būta mažai. Tiesiog daiktai ateina iš žmonių: pianinas iš vyro močiutės, afrikietiškai atnaujinta spintelė iš Žvėryno, valgomojo kėdės iš Sigitos namų (jos vyrui jau norėjosi jas paversti malkomis:) . Dar mėgstu netikėtus atradimus sendaikčių parduotuvėse, turguose. Iš ten lagaminai, puodeliai, kilimai, šviestuvas. Kai perki tokį daiktą, žinai, kad jis jau turi istoriją. Dažniausiai, tu jos nesužinai, bet gali susikurti ir taip palavinti savo vaizduotę. Dar tokiu būdu pirkdama sutaupai, tavo poreikiams patenkinti nebuvo sukurtas ir pagamintas dar vienas daiktas fabrike, tu suteikei progą daiktui tęsti istoriją, atlikti funkciją.

Derink naują ir seną

O štai čia jau prasideda menas ir skonio lavinimas. Nes susipirkti viską iš katalogų ir sukurti tokius derinius, kokius tau pasiūlė dizaineriai – elementaru, bet sukurti savo asmeninį stilių ir tokius namus, kurie kalbėtų apie juose gyvenančius žmones, jų mėgiamas veiklas – kantrybės reikalaujantis užsiėmimas. Linkiu būtinai jos atrasti ir pasinerti į savo namų stiliaus atradimus. Mane asmeniškai labai džiugina senas, šimtametis stalas, kurį atradau per Birštono antikvariato internetinį puslapį, asmeniškai susipažinau su savininku ir restrauratoriumi, nes jis pats atvežė man stalą į namus, atnešė ir dar papasakojo nuostabią istoriją, iš kur konkrečiai atkeliavo, kiek metų gaminiui, kokia mediena naudota, kaip alyvuota ir pan. Turim šimtametį tradicinį lietuvišką valgomojo stalą. O ant jo gula IKEA padėkliukai, lėkštės iš Maroko, kurias labai kruopščiai pakavau į rankinį bagažą ir turkio spalvos takelis, kuris mane surado Humanoje.

Nebijok atiduoti, dovanoti, keistis

Išmesti daiktą – tai grubiausias poelgis XXI amžiuje, kai prigaminta visko perteklius, o kai kurie neturi galimybės įsigyti net būtiniausių buičiai daiktų. Reikia kalbėtis, keistis, siūlyti, dovanoti.  Tai nieko nekainuoja, o jausmas nuostabus. Kai žinai, jog kažkam labai reikalinga dujinė viryklė (kai pats jau perki elektrinę), dvigulis čiužinys gula ant palečių, kai tu jau miegi ant naujo, stalas keliauja pas jauną, butą įsirenginėjančią šeimą, kartu pridedi ir taburetes. Pirmiausia daiktus siūlyk artimoje aplinkoje, asmeniškai (mudvi su Sigita jau tikrai gerų mainų pasidarėme, mes jai vaikišką lovytę, ji mums sofą į sodą), vėliau naudokis virtualiomis keitimosi, dovanojimo platformimis. Būtinai rekomenduoju facebooke paskyrą ATIDUOTUVĖ, po sodo remonto praeitais metais tiek daiktų atrado naujus namus tik šios iniciatyvos dėka. Išmesti tegul būna paskutinė idėja, šovusi tau į galvą!

Daugiau šia tema: Kur rasti įdomių daiktų savo namams.

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *