(Ne)reikalingos dovanos

Artėjant šventėms man kiekvienais metais norisi pakalbėti šia tema. Apie dovanas. Labiau ne apie tas, kurių laukiam, norim ir tikimės gauti, o tas kitas… Apie dovanas, kurias gavę nežinome kaip reaguoti. Apie dovanas, kurias praėjus šventėms grūdame į tolimiausią lentynos kampą. Apie dovanas, kurios padovanotos, nes reikia dovanoti.

Vakar godžiai perskaičiau straipsnį žurnale Moteris, apie tas pačias dovanas. Nereikalingas, neįdomias, padovanotas, nes reikia dovanoti. Ir nusprendžiau, kad šiandien pasidalinsiu ir savo mintimis šia tema. Šiais metais mūsų šeima nusprendė dovanoti dovanas tik vaikams. Daugelis iš mūsų atsipūtėm lengviau, nes nereikia vėl sukti galvos kokių smulkmenų pripirkti, kad tik padovanotum kažką.. Nežinau kaip Tavo šeimoje, bet pas mus yra taip, kad dalį žmonių matome tik vieną kartą metuose – prie Kūčių stalo. Kaip padovanoti kažką džiuginančio žmogui, kurį matai taip retai?

Nepasakosiu ką dovanoti yra gerai. Dažna iš mūsų tą ir taip gerai žinom, arba nujaučiam. Bet pagalvok apie tas akimirkas, kai stovėjai parduotuvės vidury ir nežinojai ką padovanoti vienam ar kitam giminaičiui. Kol galų gale nusprendei, kad „ai, dar vienos kojinės bus gerai.“ Žurnae Moteris žurnalistė Natasha Kler tokias dovanas vadina Buityje pravers“. Tiesa, kojinių reikia visiems, bet aš vienais metais esu pridovanojusi per didelių…

Mieli niekučiai

Šiai kategorijai prisikirčiau žvakes, dar – ateinančių metų simbolius, angelėlių skulptūrėles. Daiktelius, kurie artėjant šventėms nusėda parduotuvių lentynas, kad būtų nupirkti, padovanoti, o paskui leistų laiką lentynos kampe arba keliautų tiesiai į šiukšliadėžę. Pagalvok, ar nori tokį daitą gauti pati? Aš tai, ačiū ne.

Mieliems niekučiams prisikirčiau ir kategoriją daiktų, kuriuos žmonės dovanoja lyg ir pagalvodami. Štai dvi istorijos iš mano gyvenimo: Kai kolekcionavau virtuvines karves (daiktus su karvės atvaizdu, forma arba raštu, naudojamus virtuvėje) visiems bet kokia proga norėjosi, man tų karvių padovanoti. Kolekcionavimą sustabdžiau, nes pradėjau gauti tokių daiktų, kurių pati niekada nebūčiau pirkusi… Dovanojantieji manė, kad gausina mano šaunią kolekciją. Ačiū jiems labai.

kaledu-antis

Panašiai baigėsi mano noras kolekcionuoti antis. Mano mažoje ančių kolekcijoje buvo antys iš kelionių – porceliano antis iš Venecijos sendaikčių turgaus, miniatiūrinė antis iš Japonijos, kelios antys pirktos Lietuvoje, nes tiesiog buvo tokios, kurioms negali atsispirti. Buvau užsibrėžusi,  kad kolekcijoje bus tik mano įsigyta ir būtinai – ypatingomis, vertomis prisiminti sąlygomis nupirkta antis. Ir staiga  aš antis pradedu gauti dovanų. Antis iš Maximos, antis iš dar kažkur – „nes tokios gražios buvo, pagalvojau,  kad tau labai tiks.“ Geri norai – nuostabu,  bet jais mano kolekcija nebuvo grįsta…

Rankų darbo dovanos

Pirmasis mūsų su vyru bendro gyvenimo prieškalėdinis laikotarpis praleistas virtuvėje – kepant ir dekoruojant sausainius. Kokia gera dovana, pasakysi Tu. Taip, kaip kam. Kai mūsų rankomis puošti sausainiai buvo įteikti, kai kurių gavėjų veidai nespindėjo džiaugsmu… O aš nusprendžiau, kad sausainių daugiau niekada nedovansiu. Nors gauti juos, labai smagu ir skanu.

Užsikrėtusi dekupažo manija kelis metus iš eilės viena giminaitė dekupažuotais daiktais apdovanodavo visus iš eilės. Paskui, atvykusi į svečius klausdavo: „o kur ta lėkštė, kur tau dovanojau“. Ir nesuprasdavo, kad ta lėkštė, su rožinėmis orchidėjomis, nelabai mano skonio…

Močiutei, kuri yra labai mėgstantis dovanoti žmogus, šiais metais pasakėm, kad geriausios dovanos – jos rankomis megztos kojinės. Šildo ne tik jų siūlai, bet ir jos rankų šiluma. Mano minėtame straipsnyje rašoma, kad rankų darbo dovanos dažnai liūdina ir dovanotojus, ir gavėjus. Nes pirmieji, įdėję daug pastangų dovanai sukurti, ne visada sulaukia tokio atsako, kokio tikisi. Nes gi, gavėjai, nežino kaip reaguoti į „šedevrą“, kurį nežinia kur reikės padėti šventei pasibaigus.

Dovanok tai, ką pati norėtum gauti

Šia frazė vadovaujuosi aš. Per Kalėdas, gimtadienius, vaikų gimtadienius, vaikų draugų gimtadienius. Ir visada dovanoju knygas. Nes knyga – geriausia dovana, kaip yra kažkas pasakęs. Dabar galvoju, kad ne visada mano įsikibta tiesa yra teisinga. Nes ir pati kelis kartus esu gavusi knygų, kurių neskaičiau ir net neatsiverčiau. Esu gavusi knygų, kurias jau turiu. Šiais metais ketinu padirbėti su savimi ir dovanas rinkti pagal tai, ko reikia ir nori jų gavėjai. Štai, suplanavusi vieną knygą dovanų, paklausiau numatytos gavėjos, ar ji norėtų. Ji mandagiai atsisakė. Ir man ramu, ir jos neapkrausiu nereikalinga literatūra.

Šūkį – švęsk atsakingai, siūlau papildyti dovanok atsakingai. Kad džiaugsmas būtų ne tik tau, kai dovanoji, bet ir tam, kuris gauna Tavo dovaną. Metams bėgant, vis labiau suprantu, kad geriausia dovana yra dėmesys, laikas kartu, juokas kartu ir prisiminimai, kurie lieka. Kalėdos jau čia pat. Dovanokime atsakingai!

10 Comments

  • Mes taip pat turime asmenų, kuriems turime ką nors padovanoti. Kasmet būtinai ką nors gaminam: siuvau, nėriau metų simbolius, darėm saldainių namelius ir dar daug ką. Labai smagu. Bet… Bet yra žmonių, kuriems violetinės orchidėjos su dekupažu – oho, o tavo lininis arklys prie jų nelabai. Tiesiog toks skonid. Taip išsigrynino, kad tiems, kas bendraminčiai, gaminam, o kas ne – nuperkam. Bet… Bet būtinai ką nors iš Lietuvos gamintojų, augintojų, rankdarbių mergyčių – tegul ir jiems būna gerai ir gyvuoja kuo ilgiau. Taip atradom lėlininkes, arbatininką ir daug kitų.

    • Labai gerai, kai pavyksta atsirinkti kam ką dovanoti.Aš taip pat labai mėgstu pirkti dovanas pas lietuvius menininkus ir amatininkus.

  • Kaip tik praėjusios savaitės penktadienį vedžiau Lunch and Learn sesiją darbe apie minimalizmą. Kaip prieš Kalėdas kalbėjomės labai daug apie dovanas :) Kadangi darbe keičiamės dovanėlėmis/smulkmenėlėmis, niekas nenori gauti tokių menkaverčių dovanų, tad šiemet sudarėme sąrašą, su trimis pasirinkimais, ko norėtume gauti ir skiltimi, ko nenorėtume. Aš pasirinkau tai, kas man labai praverstų, pvz eterinis aliejus, rankų darbo muilas, Lush produktai ir dabar labai laukiu keitimosi dovanomis!
    Taip pat kalbėjau apie tai, kaip nemėgstu pirkti dovaną tik dėl to, kad reikia nupirkti. Dovana turi būti išjausta, apgalvota, ypatinga. Nesakyčiau, kad dovanoju tą, ką pati norėčiau gauti, nes mes esam skirtingi ir mūsų norai skiriasi, bet rinkdama dovaną stengiuosi nuoširdžiai. Labiausiai akcentavau tai, kad kartais geriausios dovanos realiai būna net ne daiktai :) kartais nusivesti artimą draugę pietų, ramiai paplepėti, išplėšti iš namų rutinos gali būti geriausia dovana :) Negalėčiau dovanoti dovanos žmogui, kurį matau realiai kartą per metus, nes negalvoju, kad pažinočiau jį taip gerai, kad galėčiau nupirkti jam patinkančią dovaną, tad dovanas perku tik artimiausiems žmonėms. Ir žinoma, tai nebūtinai būna „daiktas“ :)

  • Pritariu, šaunios mintys!
    O aš nemėgstu gauti dovanų vazoninių gėlių. Taip ir norisi pasakyti: tai dar pridėkite gražų vazoną (jie kainuoja tikrai nemažai), trąšų, žemės persodinti ir pan. Arba gal išvis iškart patys persodinkite. Arba, ne, visgi geriau nedovanokite man vazoninės gėlės :D Juk tikri ne visi mėgsta jomis rūpintis…

    • Geras! Aš net nepagalvojau apie tai. Kaip didelė kambarinių gėlių mėgėja, visada maniau, kad gėlė yra tikrai gera dovana. Na, niekada negali žinoti :)

  • Dovanos sudėtingas reikalas :) Ne visada pasakymas – dovanok ką ir pats norėtum gauti galioja. Kaip ten sakoma skonyje draugų nėra. Man labai patinka kai žmonės elgiasi normaliai (jei galima taip pasakyti) ir paklausus ką norėtum gauti šiemet pateikia mini sąrašą kas jiems tiktų, o ne atsisakinėja ir ‘ai man nieko nereikia’ arba dar blogesnis ‘tiks bet kas’, tik štai tu puikiai žinai, kad bet kas netiks.
    Turėčiau tokį patarimą visiems – kai kas paklausia visada turėkit keletą paruoštų atsakymų kas tikrai jus džiugintų. Bus lengviau ir dovanotojui ir gavėjui, nes nenuguls dovana kažkur giliai ar nebus perdovanota kokiai tetai iš Pasvalio… :)

    • Geras požiūris! Man tai tikrai sunku pasakyti, ko aš noriu dovanų, nes aš visko turiu ko man reikia. Todėl labai mėgstu valgomas dovanas – kavą, šokoladą :) jos tikrai bus suvartotos.

  • Įrašas tikrai labai smagiai susiskaitė! O ir tema visiems aktuali :)) Pati, tiesą sakant, labiausiai nemėgstu, kai dovanoja knygas :D Skaitau daug, tačiau turiu specifinį skonį ir mėgstu išsirinkti pati. Jei gerai pamenu, dar nėra buvę, jog kažkas padovanoti knygą, kuri patiktų :/

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.